2012 m. birželio 21 d., ketvirtadienis

Bėgantis laikas...

Tik tak... tik tak... laikas bėga... lyg smėlio smiltelės pro pirštus slysta minutė po minutės...
Tiek daug nesuspėta pasakyti, parašyti, išdainuoti... Neišmokau gyventi su duotu laiku. Neišmokau apglėbti gyvenimo... O jis vis skuodžia, vis lekia lyg nerūpestinga vaikystė būtų dar visai šalia...
Tiek daug visko buvo...
Gegužės 13 - ąją dalyvavome festivalyje šeimai "Čia visa Lietuva", kuris kasmet vyksta Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Štai taip smagiai leidome dieną su visa šeima :




Birželio 2 - oji mūsų mylimos dukrytės Aušrinės Pirmosios Komunijos šventė. Oras buvo lietingas, šaltas, bet nuotaika - pakylėta. Ir tas prapliupęs lietus lyg švęstas dieviškas lietus ...




 

Birželio 7 -oji - mūsų pagranduko Dominyko 6-erių metų gimtadienis. Jo svajonė buvo pažaisti boulingą - ir ji išsipildė. Ar gi ne stebuklas? Tai buvo Tautų kultūros centro dovana Karmėlavos darželio vaikams, kurie dalyvavo projekto "Žalioji lėlių misija"  pristatyme. Ir toji diena sutapo su mūsų sūnaus gimtadienio diena. o koks gi gimtadienis be dovanų? Boulingo vadovybė padovanojo lego rinkinį, kuriuo be galo džiaugiasi ir sesė.


Birželio 9 - oji  - Dominyko bendragimio Ainiaus gimtadienis Kauno Kūrybos namučiuose "Vėjų fėja". Šventės tema - indėnai. Šie berniukai gimė tą pačią dieną kelių valandų skirtumu. Tradiciškai kiekvienais metais susitinkame šią dieną pasidžiaugti, kad esame kartu.




Birželio 9 -ąją Kulautuvoje vyko Kauno rajono dainų ir šokių šventė "Graži tu mano, brangi Tėvyne". Joje dalyvavo daugiau kaip 70 Kauno rajono kultūros centrų ir ugdymo įstaigų meno kolektyvų (apie 1 400 dalyvių ). Karmėlavą atstovavo Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Dainuojanti klasė, vadovaujama nuostabios muzikos mokytojos Vilijos Plioplienės. Tą pačią dieną buvo pasveikinti ir 3a klasės mokiniai, gimę vasarą. Taigi tądien progų sveikinti ir linkėti buvo ypatingai daug.









Birželio 12 - oji - Trolių viešnagė iš Islandijos mūsų šeimoje. Jeigu trumpai - tai nuostabūs įspūdžiai ir dideli džiaugsmukai vaikams ir net tėvams, nes tai puiki galimybė dažniau visiems pabūti kartu.




Video pažiūrėti čia Islandijos Troliai.

Birželio 20-oji. Eglės gimtadienis




Bet mūsų gyvenimas ne tik šventės, džiaugsmai ir linksmybės. Birželio 25 - oji mano paskutinė darbo diena Kauno specialiojoje mokykloje. Aibė jausmų, kuriuos nesinori įvardinti.
 Aš juokiuos, nes noriu tikėti, kad Dievas užverdams duris, pravers bent orlaidę.Aš šventai tikiu, kad kiekviena pabaiga turi pradžią. Labai noriu sau palinkėti visus skaudulius vainikuojančią pačią gražiausią, įsimintiniausią pradžią naujų darbų bei svajonių.
Aš be galo laiminga, kad sutikau tokius vaikus, su kuriais man norėjosi būti, mokyti juos ir mokytis pačiai. Aš įgijau tokią patirtį, kurios kitas neįgiją per visą savo gyvenimą. Labai ilgėsiuos to laiko, kai vaikai laukdavo manęs, o aš - jų. Prisiminsiu ilgai tuos išdykusius, nenuspėjamus, gyvus ir tikrus vaikus. Beveik 12 metų atidaviau šiam darbui ir visai nesvarbu, kas mano, kad mes nieko nedarėm.
Patys vaikai yra mūsų vertintojai.
Ir jeigu jie laukia mūsų ir džiaugiasi mumis - ar tai nėra didžiausias įvertinimas ???
Jeigu jie prisimena tavo vardą ir po kelių metų, ar tai yra niekas? Jei jie puola tau į glėbį ir verkia, kai jiems skauda, kai jie džiaugiasi ?..
Mes dažnai užsiknisame čežančiose prirašytose lapų krūvose, o taip mažai pakeliame akis į žmogų, į jo sielą, į jo jausmus, išgyvenimus ir širdį... Juk nieko nekainuoja paimti vaiką už rankos, priglausti ir pasidalinti turima šiluma su tais, kurios jiems stinga. O paskui stebimės, kokia mūsų auganti karta, kokie nedori ir šalti žmonės aplink... O ar ne mes ją auginam? Ar ne mes ir esame ta aplinka, kurioje auga vaikas, šeima, visuomenė, tauta?
Taip norėtųsi išsaugoti tėvų įskiepytas vertybes, kaip sąžinė ir žmogiškumas, nuoširdus ir šiltas žodis, žvilgsnis, apkabinimas...
Aš tikiu, kad sugebėsiu likti žmogumi net ir tada, kai tuo mažiausiai tikės kiti.








2012 m. birželio 8 d., penktadienis

2012 m. gegužės 31 d., ketvirtadienis

Grand Meet'as 2012 - 05 - 26, Kėdainiai

Vasarėjančios pievos...
Žiedų kvapijos dvelksmas...
Čiulbantis ulbantis žydras dangus...
Beišsipinančios saulutės kasos...
Na ir tas pats prazvimbiantis uodas...
Čiurlenantis upeliukas...
Šlamanti beržų lapija...
Ar gali būti dar kas nors nuostabesnio???

O taip... Kasmet paskutinį gegužės šeštadienį krūvon susibėga bendramintės adatėlių ir kryžiukų mylėtojos – siuvinėtojos.

Kiekviena dalyvė registruojasi ir gauna dalyvio kortelę su ypatingąja bitute:



 Keliaujame pasižvalgyti po forumiečių bitučių parodą:






Man šis pirmas susitikimas itin buvo sėkmingas ir lemtingas, sakyčiau - aš (iš visų dalyvių, neturėjusių siuvinėjimo rėmų ) dalyvavu loterijoje ir laimėjau siuvinėjimo rėmą - transformerį. Tai mano svajonė, kuriai ištiesti sparnus padėjo glesė, Metija ir jos vyras Virginijus.




2012 m. gegužės 17 d., ketvirtadienis

Tiesiog aguonos...



Naudotos medžiagos: vytelės, 2 spalvų tampomas popierius, 2 spalvų vėlimo vilna ir karpytas drugelis iš balto piešimo lapo.
Begalinis malonumas pasijusti kūrėju...

2012 m. gegužės 13 d., sekmadienis

Dovanų metas tik prasideda...

     Dukros Aušrinės draugė Ieva šeštadienį šventė 10 - ąjį gimtadienį.
 Taigi ta proga raitojausi rankoves ir pasiuvau lininį krepšį. Ši mergaitė labai mėgsta skaityti, todėl net neabejoju, kad biblioktekose ji - dažnas svečias. Stiprus, ekologiškas ir labai lietuviškas lininis krepšys " Linksmučiai draugai", manau, tikrai nenuvils, tempiant krūvas knygų iš bibliotekų.


 Malonaus skaitymo ir neišsemiamų įspūdžių tau, Ievute.

Žiedų apsupty...

      Įsisupęs plačiai žiedų vilnimis kutenasi pavasaris. Pakvimpa pievos. Rasotas rytas gaivina žemę. Vaiskėja dangus.
 Ar tu jauti, kaip keliasi gėlės žiedas? Ar užuodi ... svaigių kvapų jūrą ? Ar girdi,  kaip skamba dangus ir žemė?
 Ar ir tavo širdelė dunda stipriau ir linksmiau?
Negaliu praeiti pro žydintį medį... pro sodrų žalią daigą - jie lenkiasi tau, jie moja , jie kviečia... Paglostyk tai, kas tau dovanojama čia ir dabar... Gėrėkis... Mėgaukis kiekviena diena...





migdoliniai žiedai







Dieviško grožio įkvėpti gimė žiedai iš popieriaus:












Mamytės pėdomis...

Tradiciškai kartą per metus mane aplanko mezganti mūza. Štai šįkart ji padėjo aprengti sūnų Dominyką:
Labai panoro jis riešinių. Taigi teko megzti ir jas - su šuniukais. Karoliukus specialiai rinkomės tokius, kurie nelabai kristų į akis. Labai jas pamėgo, bet kartą parduotuvių spustyje jas pametėm. Liko iš poros tik viena ir ši nuotrauka:

Ir tada išaušo rytas baktusui:

Šį 2012 žiemos - pavasario sezoną mezgiau ir daugiau: riešines mamytei ir dukrytei, dabar dar laukia savo gimimo suknelė, o gal sarafanas - dar nesusitupėjusios mintys. Pamatysism.
Taigi... toji mezganti mūza tiek įsisiūbavo mūsų namuose, kad mano sūnus pats ėmėsi virbalų ir pradėjo "megzti":