Anzelmas Matutis
TUOJ IR RYTOJ
Trys vaikiukai pelėdžiukai
Sutūpė į pušį
Ten visokių mokslų mokė
Juos pilka motušė.
Parašykime ant lapo
A ir B vaikeliai
Man mamyte skauda snapą
Man nagelį gelia.
Nerašykim mama tuoj
Parašysime rytoj.
Tai skaitykime
Pasakė motina pilkoji
Man mamyte skauda akį
Man mamyte, koją
Neskaitykim, mama, tuoj
Paskaitysime rytoj.
Atnešė pelėda pelę,
Nusileido į pušelę.
Pelėdžiukai net pašoko,
Duok, mamyte, pelę tuoj,
Bet dabar pilka mama
Šūkteli nulėkdama:
Pelę gausite rytoj.
Nedrąsiai, pamažu, ims tiksėti žiema. Pelėos?
Kažkam jos vis dar mielos, kažkam įgrisusios, o dar kažkam primenančios praėjusias Pelėdų Kalėdas. O man jos vis dar patinka. Vaikų kasdienės frazės, prasidedančios arba pasibaigiančios žodeliu "...rytoj"... Išties tai yra tiek daug minčių savyje talpinantis žodis. RYTOJ. Galėčiau dar daug filosofuoti, mintyti, moralizuoti pirmiausia sau, bet... nepasakyta mintis yra neišsemiama gelmė ir ji kiekvienam kitokia. Štai kas yra žavu. Ir šios pelėdos yra kitokios nei jas įsivaizdavo jos autorė rusaitė Malina Kolina.
Pagalvėlė (40 x 40 cm) siūta iš lino su 14 x 31 cm pelėdų intarpu. Siuvinėta ant Aida 16 dvidešimčia spalvų. Siuvinys dekoruotas 2 spalvų lininių nėrinių juostelėmis ir metaline pelėdžiuke.
Taigi pelėdos jau nutūpė su savo išmintimi, kuria visus šiuos metus kartojau lyg maldą... juk rytojaus gali ir nebūti. Jos visus metus diktavo savo išmintį. Ir štai dabar, baigiantis (o gal ir ne?) pelėdomanijai (pasiskraidžiusios po platų pasaulį), žaviosios plunksnuotės nutupia mano lininėje pagalvėlėje.
TUOJ IR RYTOJ
Trys vaikiukai pelėdžiukai Sutūpė į pušį
Ten visokių mokslų mokė
Juos pilka motušė.
Parašykime ant lapo
A ir B vaikeliai
Man mamyte skauda snapą
Man nagelį gelia.
Nerašykim mama tuoj
Parašysime rytoj.
Tai skaitykime
Pasakė motina pilkoji
Man mamyte skauda akį
Man mamyte, koją
Neskaitykim, mama, tuoj
Paskaitysime rytoj.
Atnešė pelėda pelę,
Nusileido į pušelę.
Pelėdžiukai net pašoko,
Duok, mamyte, pelę tuoj,
Bet dabar pilka mama
Šūkteli nulėkdama:
Pelę gausite rytoj.
Nedrąsiai, pamažu, ims tiksėti žiema. Pelėos?
Kažkam jos vis dar mielos, kažkam įgrisusios, o dar kažkam primenančios praėjusias Pelėdų Kalėdas. O man jos vis dar patinka. Vaikų kasdienės frazės, prasidedančios arba pasibaigiančios žodeliu "...rytoj"... Išties tai yra tiek daug minčių savyje talpinantis žodis. RYTOJ. Galėčiau dar daug filosofuoti, mintyti, moralizuoti pirmiausia sau, bet... nepasakyta mintis yra neišsemiama gelmė ir ji kiekvienam kitokia. Štai kas yra žavu. Ir šios pelėdos yra kitokios nei jas įsivaizdavo jos autorė rusaitė Malina Kolina. Pagalvėlė (40 x 40 cm) siūta iš lino su 14 x 31 cm pelėdų intarpu. Siuvinėta ant Aida 16 dvidešimčia spalvų. Siuvinys dekoruotas 2 spalvų lininių nėrinių juostelėmis ir metaline pelėdžiuke.
Taigi pelėdos jau nutūpė su savo išmintimi, kuria visus šiuos metus kartojau lyg maldą... juk rytojaus gali ir nebūti. Jos visus metus diktavo savo išmintį. Ir štai dabar, baigiantis (o gal ir ne?) pelėdomanijai (pasiskraidžiusios po platų pasaulį), žaviosios plunksnuotės nutupia mano lininėje pagalvėlėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą