2013 m. gruodžio 16 d., pirmadienis

... tiesiog pagalvėlių metai...

       Kaskart baigusi siuvinėti darbą, jo apipavidalinimui šiais metais dažniausiai  rinkausi pagalvėlę. Tiesiog net nesmagu būdavo pasakyti, kad tai ir vėl yra pagalvėlė. Nuobodu? - ne man. Nereikalinga?- irgi ne man. Taigi minusų šiuo atveju nerandu, o kažkaip įvardinti pagalvėlių pasirinkimą reikia, tiesa? Pateisnčiau save.
       Svarsčiau. Mąsčiau. Ir vis gi man visai netyčia akyse ėmė bėgioti juodos avelės Kęstučio Kasparavičiaus baltose lankose. Leisiu sau pacituoti trumpą istoriją iš knygelės "Apie daiktus".

 

PAGALVĖ

       Visi sako, kad geriausias žmogaus draugas yra šuo. Bet Pagalvė irgi labai gera draugė. Tiesa, ji  negali aplaižyti tavęs liežuviu ir nepasitinka džiugiai, kai pareini namo.
        Bet į ją galima įsikniaubti ir paverkti, kai pasidaro labai liūdna. Pagalvė visada tave švelniai apkabins, priglaus ir nuramins. Ji minkšta ir švelni tarsi baltas debesėlis danguje.
        Pagalvė labai gera migdytoja. Vakare, vos tik atsiguli į lovą ir padedi galvą ant Pagalvės, išgirsti migdančią pasaką. Pagalvės balsas tylus ir maloniai kutenantis. Ji šnibžda tau į ausį tol, kol užmiegi. Pasakos pradžią visada atsimeni, o pabaigos  - ne. Kadangi užmiegi.
        Atėjus rytui, kai reikia keltis, labai sunku išsiskirti su Pagalve. Ji tiesiog nenori paleisti iš savo mielo glėbio.
       Tik mama to nesupranta. Jai atrodo, kad visi mes paprasčiausiai tingime keltis.

       Taigi dabar suprantate, kodėl man šiais metais taip norėjosi draugauti su PAGALVĖMIS? Ir jomis dalinausi su draugais.

2013 gegužė

2013 liepa
2013 rugpjūtis

Mano tik siūta. (siuvinėta vienos šiaulietės moters ) 2013 liepa.
 
2013 rugpjūtis

2013 lapkritis

 
Taigi 6 pagalvėlės seka migdančias pasakas ne tik mūsų namuose...  


 




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą