Paplepesiai su savimi...

Sveiki,

turėčiau pasakyti tiems, kuriems dar vis esu.

Neužmiršau ...

Tirpo žiemos pusnynai, klegėjo upeliuose vanduo, sprogo pumpurai, medžiai rengėsi žalia lapija, pievos ir dangus dūzgė, čirškė, svaigino ir skleidė įvairiausius kvapus... nuo geltonplaukės pienės iki baltagalvio dobilo.
Pusė metų.
Ir atsigręžusi pamatau žydinčią vasarą, kuri lyg pienės pūkas ... čia ji yra, čia jos tuoj neliks...  Didžiausia laimė duota žmogui - džiaugtis tuo, ką turi ir siekti tai, ko tau reikia. O ar reikia iš tikrųjų? - va čia ir prasideda laimės pilnatvė, samprata apie ją ir daugelį kitų dalykų. Prasideda jausmai ir emocijos, kaprizai ir nuolankumas, dosnumas ir džiaugsmas kitų žmonių laime. Arba ne...Kiek daug dalykų gali pasakayti toks paprastutis žodis LAIMĖ apie tave.
 Girdėjau mintį, kuri skambėtų panašiai taip : ... jeigu galėčiau iš žmonių pavydo pasistatyti namus, tai juos ir tau pastatyčiau . Nejaugi tiek daug pavydo žmonėse? - pirma kilusi mintis. Deja... manau, kad yra. Bet žinote, koks ginklas nugali pavydą? - meilė tam, kuris tau pavydi. Sunku? Be abejo, bet nebūna lengvos kovos, kitaip ji nebūtų kova.
Taigi tiek tų minčių nuotrupų baigiantis birželiui. Išvada: mylėdamas kitą, pirmiausia pildai savo meilės aruodą.

Šimtažiedės arba saulutės asocijuojasi su begaline Dievo meile žmonėms, tad kodėl mes turėtume būti kitokie?
... nemylintys ir nemylimi ...

 

 Alyvos man visada primena jaunystę...