Grand Meet'as 2012 - 05 - 26, Kėdainiai

Vasarėjančios pievos...

Žiedų kvapijos dvelksmas...

Čiulbantis ulbantis žydras dangus...

Beišsipinančios saulutės kasos...

Na ir tas pats prazvimbiantis uodas...

Čiurlenantis upeliukas...

Šlamanti beržų lapija...

Ar gali būti dar kas nors nuostabesnio???

O taip... Kasmet paskutinį gegužės šeštadienį krūvon susibėga bendramintės adatėlių ir kryžiukų mylėtojos – siuvinėtojos.

Kiekviena dalyvė registruojasi ir gauna dalyvio kortelę su ypatingąja bitute:

 Keliaujame pasižvalgyti po forumiečių bitučių parodą:

Man šis pirmas susitikimas itin buvo sėkmingas ir lemtingas, sakyčiau - aš (iš visų dalyvių, neturėjusių siuvinėjimo rėmų ) dalyvavu loterijoje ir laimėjau siuvinėjimo rėmą - transformerį. Tai mano svajonė, kuriai ištiesti sparnus padėjo glesė, Metija ir jos vyras Virginijus.

Tiesiog aguonos...

Naudotos medžiagos: vytelės, 2 spalvų tampomas popierius, 2 spalvų vėlimo vilna ir karpytas drugelis iš balto piešimo lapo.

Begalinis malonumas pasijusti kūrėju...

Dovanų metas tik prasideda...

     Dukros Aušrinės draugė Ieva šeštadienį šventė 10 - ąjį gimtadienį.

 Taigi ta proga raitojausi rankoves ir pasiuvau lininį krepšį. Ši mergaitė labai mėgsta skaityti, todėl net neabejoju, kad biblioktekose ji - dažnas svečias. Stiprus, ekologiškas ir labai lietuviškas lininis krepšys " Linksmučiai draugai", manau, tikrai nenuvils, tempiant krūvas knygų iš bibliotekų.

 Malonaus skaitymo ir neišsemiamų įspūdžių tau, Ievute.

Žiedų apsupty...

      Įsisupęs plačiai žiedų vilnimis kutenasi pavasaris. Pakvimpa pievos. Rasotas rytas gaivina žemę. Vaiskėja dangus.

 Ar tu jauti, kaip keliasi gėlės žiedas? Ar užuodi ... svaigių kvapų jūrą ? Ar girdi,  kaip skamba dangus ir žemė?

 Ar ir tavo širdelė dunda stipriau ir linksmiau?

Negaliu praeiti pro žydintį medį... pro sodrų žalią daigą - jie lenkiasi tau, jie moja , jie kviečia... Paglostyk tai, kas tau dovanojama čia ir dabar... Gėrėkis... Mėgaukis kiekviena diena...

migdoliniai žiedai

Dieviško grožio įkvėpti gimė žiedai iš popieriaus:

Mamytės pėdomis...

Tradiciškai kartą per metus mane aplanko mezganti mūza. Štai šįkart ji padėjo aprengti sūnų Dominyką:

Labai panoro jis riešinių. Taigi teko megzti ir jas - su šuniukais. Karoliukus specialiai rinkomės tokius, kurie nelabai kristų į akis. Labai jas pamėgo, bet kartą parduotuvių spustyje jas pametėm. Liko iš poros tik viena ir ši nuotrauka:

Ir tada išaušo rytas baktusui:

Šį 2012 žiemos - pavasario sezoną mezgiau ir daugiau: riešines mamytei ir dukrytei, dabar dar laukia savo gimimo suknelė, o gal sarafanas - dar nesusitupėjusios mintys. Pamatysism.

Taigi... toji mezganti mūza tiek įsisiūbavo mūsų namuose, kad mano sūnus pats ėmėsi virbalų ir pradėjo "megzti":