Vasarėjančios
pievos...
Žiedų kvapijos
dvelksmas...
Čiulbantis
ulbantis žydras dangus...
Beišsipinančios
saulutės kasos...
Na ir tas pats
prazvimbiantis uodas...
Čiurlenantis
upeliukas...
Šlamanti beržų
lapija...
Ar gali būti
dar kas nors nuostabesnio???
O taip... Kasmet
paskutinį gegužės šeštadienį krūvon susibėga bendramintės adatėlių ir kryžiukų
mylėtojos – siuvinėtojos.
Kiekviena dalyvė registruojasi ir gauna dalyvio kortelę su ypatingąja bitute:
Man šis pirmas susitikimas itin buvo sėkmingas ir lemtingas, sakyčiau - aš (iš visų dalyvių, neturėjusių siuvinėjimo rėmų ) dalyvavu loterijoje ir laimėjau siuvinėjimo rėmą - transformerį. Tai mano svajonė, kuriai ištiesti sparnus padėjo glesė, Metija ir jos vyras Virginijus.
Reginuk, tik dabar atsibudau pagirt šį tiesiog nepaprastą įrašą! Ech, kaip gera buvo... Ačiū, tau, širdele, už tavąją šilumą - myliu tave. Rėmą sėkmingai naudok, dar pagaminsim tau vieną detalę - man bus ramiau, kad tau bus patogiau :)
AtsakytiPanaikintiGitele, atsiprašau, kad tiek laiko turėjo praeiti, kad padėkočiau tau už šią žinutę. Su begaliniu dėkingumu ir nuoiširdžia meile... AČIŪ TAU.
Panaikinti