Šie metai man labai dėkingi tuo, kad yra galimybės skaityti - ir daug skaityti.
Taigi nusprendžiau, kad pats metas sukurti sąrašą knygų, kurias verta paskaityti.
Apie knygą: Miranda su Deividu palieka Londoną ir su vaikais atsikrausto gyventi į kaimą – senovišką dvarą, apsuptą kadaise buvusio puikaus sodo. Nors ir netroškusi kaimo idilės, Miranda tikisi čia įgyvendinti seną svajonę – parašyti romaną, o Deividas – savaitgaliais pailsėti nuo miesto šurmulio.
Tačiau viskas klostosi visai kitaip, nei jie tikėjosi. Ištrūkę iš miesto sumaišties Miranda su Deividu patenka ne į idilę, o į akistatą su savimi ir nutylėtomis nuoskaudomis, neišsakytu nepasitenkinimu ir abejonėmis. Šeimą ištinka krizė. Deividas vis mažiau prabūna namie, vaikai žaidžia kas sau, o nuobodžiaujanti Miranda pasijunta beviltiškai vieniša...
Ir tuomet į duris pasibeldžia paslaptingas žavus nepažįstamasis...
Paaiškėja, kad tai prancūzas sodininkas, puoselėjęs dvaro sodą, kai jame gyveno ankstesnieji šeimininkai. Kaip ir sodas, svečias turi didelę paslaptį...
Paslaptingasis sodininkas pasisiūlo kurį laiką pagyventi dvare ir atgaivinti apleistą sodą. Tačiau galbūt šiam gamtos slėpinius pažįstančiam žmogui pavyks kur kas daugiau ir jis pagydys ne tik sodą, bet ir Mirandos bei Deivido sielas?
Straipsnis Emilijos Merkytės iš http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/sodininkas-is-prancuzijos-tai-meiles-poezija-prozos-pavidalu-286-214887.
Taip pat įspūdingas Arnoldo Šatrausko straipsnis: http://www.alytus.rvb.lt/?p=4349
Apie autorę: gimė 1948 m. spalio 22 d. Yakima ( Vašingtonas , U.S. ), Parašė per 150 novelių, svajonių romanų.
Norėčiau paskaityt: "Krautuvėlė Gėlių gatvėjė" ir...
Gėlių gatvelėje yra mažutė krautuvėlė „Geri siūlai“, kurioje jau veikia ir mezgimo būrelis. Jos savininkei Lidijai tai svajonių išsipildymas, simbolizuojantis naują gyvenimą po sunkios ligos. Žaklina, išgyvenanti dėl atšalusių santykių su vyru ir nevykusios sūnaus santuokos, pirmoji užsirašo į mezgimo pamokas. Kerol trokšta kūdikio, vaikiška antklodėlė jai – būsimosios sėkmės ženklas. O akiplėša Aliksė mezga antklodę labdaros fondui – šitaip tikisi atidirbti teismo jai skirtas viešųjų darbų valandas.
Keturioms moterims, užsiėmusioms senu kaip pasaulis amatu, netikėtai atsiskleidžia jų pačių ir bičiulių sielos gelmės. Juk kiek daug dalykų tik moterys tegali suprasti...
Debbie Macomber įžvelgia moters sielos gelmes ir apie tai pasakoja tik jai vienai būdingu balsu.
„Krautuvėlė Gėlių gatvėje“ – pirmoji Debbie Macomber knygų ciklo „Gėlių gatvė“ dalis.
JAU PERSKAITYTA !!! (2013 pavasaris).
...ir dar "Ketvirtadieniais aštuntą".
Ketvirtadienis, 8 val. ryto. Pusryčių klubas! Kavinė „Mokos akimirkos“.
Kiekvieną savaitę keturios moterys įrašydavo šiuos žodžius į darbo kalendorių. Jos susitikdavo prie pusryčių stalo ir kalbėdavosi apie atrastas gyvenimo tiesas.
Klerei teko išgyventi netikėtas skyrybas. Ji nesitvėrė pykčiu ir troško atkeršyti, kol sužinojo apie buvusį vyrą tai, kas paskatino pervertinti savo poelgius.
Karenai nėra net trisdešimt. Ji tiki, kad tokio amžiaus būtina priimti iššūkius ir siekti savo svajonių. Jos svajonė – tapti aktore. Nors, tėvų nuomone, Karena turėtų elgtis taip kaip jos praktiškoji sesuo.
Liza – šeštą dešimtį bebaigianti našlė, turinti puikų darbą. Ši moteris nusprendė branginti kiekvieną gyvenimo akimirką. Kodėl gi ne, jei gyvenimas siūlo ir romantinių galimybių?
Džulijai netrukus sukaks keturiasdešimt. Jos vyras – gerbiamas mokyklos direktorius, vaikai jau paaugliai, o ir ji pati pradėjo savo verslą. Viskas klostosi kaip numatyta, kol Džulija sužino, kad laukiasi kūdikio.
Ketvirtadieniais aštuntą laikas pagalvoti apie savo gyvenimą. Ir apie drauges...
Apie autorę: Antje Babendererde gimė 1963 m. Jenoje. Nuo 1996-ųjų rašo jaunimui ir suaugusiesiems. Domisi indėnų kultūra. Apkeliavusi Jungtines Amerikos Valstijas ir indėnų rezervatus sukūrė daugumą savo romanų. „Laumžirgių vasara“ – ketvirta knyga jauniesiems skaitytojams.
Į pirmą kelionę ieškoti savo vaikystės herojų išsiruošiau 1994 metais. Radau pasauli, kupiną įvairiausių istorijų, prisiminimų, mitų ir karčios patirties. Dažnai tekdavo girdėti daugybę tos pačios istorijos variantų, todėl išmokau kiekvienoje iš jų apčiuopti tiesą. Tiesa niekada nėra paprasta. Rašyti - vadinasi, mokytis suprasti. Taigi rašau apie tai. kas man svarbu, audžiu tekstą iš fantazijos ir tikrovės, iš prisiminimų ir patirties. Jaučiu simpatiją Šiaurės Amerikos čiabuviams, todėl kartais būna sunku išlikti nešališkai, nors stengiuosi nieko negražinti. Juk Šiaurės Amerikos indėnų rezervatai - tai mūsų pasaulio dalis.
Knygos anotacija: Degalinė prie autostrados Kanados miškuose. Ten Džodė sutinka uždaro būdo Džėjų Muskinongą. Ji net nesvajoja, kad kartu patirs neišdildomų nuotykių. Jaunasis indėnas pasiima mergaitę su savimi į savo tėvynę prie Vindigo ežero. Toli nuo civilizacijos jie pamilsta vienas kitą. Tačiau Džodė negali gyventi laukiniame miške, o Džėjus neįsivaizduoja gyvenimo mieste. Netrukus Džodė turi priimti sunkiausią sprendimą...
Taigi nusprendžiau, kad pats metas sukurti sąrašą knygų, kurias verta paskaityti.
1. Santa Montefiore "Sodininkas iš Prancūzijos".
Apie autorę: "Santa Montefiore gimė 1970 m. Anglijoje, Hampšyre. Nuo pat vaikystės svajojo rašyti knygas ir tvirtai žinojo, kad jos bus apie meilę. S. Montefiore nuo jaunystės įsitikinusi, kad meilė yra gyvenimo esmė, meilė daro mus jautrius, suteikia mums didingumo. Žmogus mirties akivaizdoje negalvoja apie nieką kitą, tik apie mylimus žmones. Iš pradžių S. Montefiore rašė klasės draugams ir priėjo prie išvados, kad dar yra nesubrendusi rašyti meilės istorijų, todėl geriau rašys knygas vaikams. 19 metų būsima rašytoja išvyko į Argentiną, kur užaugo jos motina. Anot rašytojos, tai buvo nepakartojama patirtis: Argentina svaiginanti, nostalgiška ir jausminga. Galbūt ši šalis ir subrandino S. Montefiore kaip meilės romanų autorę. Šiuo metu rašytoja su vyru ir dviem vaikais gyvena Londone. Idėja parašyti „Sodininką iš Prancūzijos“ S. Montefiore kilo, kai ji stebėjo savo vaikus tėvo sode Hampšyre. Autorė teigia, kad ji visada dievino kaimo kraštovaizdį, bet gyvendama Londone su gamta yra daugiau susijusi dvasiškai nei fiziškai. Taigi stebėdama savo vaikus gamtoje, matydama, kaip jie, augę kompiuterių ir technologijų pasaulyje, atranda gamtos stebuklą, tampa savarankiškesni ir kūrybingesni, S. Montefiore nusprendė parašyti knygą apie gamtos galią. Sodas autorei atrodė tinkamiausia erdvė gamtos vitališkumui ir augimo stebuklui atskleisti. Sodas – ne naujas simbolis: jau Biblijoje jis reiškė Rojų: tai yra meilę, stebuklą, gėrį..." (E. Merkytė).
Tačiau viskas klostosi visai kitaip, nei jie tikėjosi. Ištrūkę iš miesto sumaišties Miranda su Deividu patenka ne į idilę, o į akistatą su savimi ir nutylėtomis nuoskaudomis, neišsakytu nepasitenkinimu ir abejonėmis. Šeimą ištinka krizė. Deividas vis mažiau prabūna namie, vaikai žaidžia kas sau, o nuobodžiaujanti Miranda pasijunta beviltiškai vieniša...
Ir tuomet į duris pasibeldžia paslaptingas žavus nepažįstamasis...
Paaiškėja, kad tai prancūzas sodininkas, puoselėjęs dvaro sodą, kai jame gyveno ankstesnieji šeimininkai. Kaip ir sodas, svečias turi didelę paslaptį...
Paslaptingasis sodininkas pasisiūlo kurį laiką pagyventi dvare ir atgaivinti apleistą sodą. Tačiau galbūt šiam gamtos slėpinius pažįstančiam žmogui pavyks kur kas daugiau ir jis pagydys ne tik sodą, bet ir Mirandos bei Deivido sielas?
Kupina išminties ir stipriai sujaudinanti knyga. Šiuolaikinė istorija, papasakota su senamadišku jausmingumu, teigianti šeimos vertę ir visa įveikiančią meilės galią.
Taip pat įspūdingas Arnoldo Šatrausko straipsnis: http://www.alytus.rvb.lt/?p=4349
2. Debbie Macomber "Geri siūlai".
Apie autorę: gimė 1948 m. spalio 22 d. Yakima ( Vašingtonas , U.S. ), Parašė per 150 novelių, svajonių romanų.
Iš puikaus romano apie keturias moteris, kurios suranda savo laimę ir patiria vilčių išsipildymą, galima daug ko pasimokyti.
Užsukusios į krautuvėlę „Geri siūlai" iškart suprasite, kad tai jauki ir svetinga vieta. Pasijusite kaip namie. Tarp draugių, senų ir naujų. Krautuvėlė klesti - pražydo ir jos savininkė Lidija. Iš dalies tai Bredo nuopelnas, bet pasirodžius jo buvusiai žmonai žemė ir vėl susvyruoja Lidijai po kojomis. Eliza ryžtasi atnaujinti mezgimo įgūdžius - viliasi atstumti mintis apie finansines nesėkmes ir kadaise žlugusią santuoką su profesionaliu lošėju. Betanė, kaip ir Eliza, po skyrybų su vyru jaučiasi sugniuždyta. Tik Grantas paliko ją ne dėl kortų... O Kortnė - paauglė, jai gyvenimą kartina antsvoris. Merginai mezgimo būrelis - puiki sielos terapija.
Kaip ir daugybė kitų moterų, krautuvėlėje „Geri siūlai" (ciklo "Gėlių gatvė" 2-a dalis) keturios bičiulės mėgaujasi jaukia draugija ir gilinasi į mezgimo paslaptis.
Užsukusios į krautuvėlę „Geri siūlai" iškart suprasite, kad tai jauki ir svetinga vieta. Pasijusite kaip namie. Tarp draugių, senų ir naujų. Krautuvėlė klesti - pražydo ir jos savininkė Lidija. Iš dalies tai Bredo nuopelnas, bet pasirodžius jo buvusiai žmonai žemė ir vėl susvyruoja Lidijai po kojomis. Eliza ryžtasi atnaujinti mezgimo įgūdžius - viliasi atstumti mintis apie finansines nesėkmes ir kadaise žlugusią santuoką su profesionaliu lošėju. Betanė, kaip ir Eliza, po skyrybų su vyru jaučiasi sugniuždyta. Tik Grantas paliko ją ne dėl kortų... O Kortnė - paauglė, jai gyvenimą kartina antsvoris. Merginai mezgimo būrelis - puiki sielos terapija.
Kaip ir daugybė kitų moterų, krautuvėlėje „Geri siūlai" (ciklo "Gėlių gatvė" 2-a dalis) keturios bičiulės mėgaujasi jaukia draugija ir gilinasi į mezgimo paslaptis.
Ciklo „Gėlių gatvė“ 1-a dalis.
Draugėn sumegzti moterų likimai...Gėlių gatvelėje yra mažutė krautuvėlė „Geri siūlai“, kurioje jau veikia ir mezgimo būrelis. Jos savininkei Lidijai tai svajonių išsipildymas, simbolizuojantis naują gyvenimą po sunkios ligos. Žaklina, išgyvenanti dėl atšalusių santykių su vyru ir nevykusios sūnaus santuokos, pirmoji užsirašo į mezgimo pamokas. Kerol trokšta kūdikio, vaikiška antklodėlė jai – būsimosios sėkmės ženklas. O akiplėša Aliksė mezga antklodę labdaros fondui – šitaip tikisi atidirbti teismo jai skirtas viešųjų darbų valandas.
Keturioms moterims, užsiėmusioms senu kaip pasaulis amatu, netikėtai atsiskleidžia jų pačių ir bičiulių sielos gelmės. Juk kiek daug dalykų tik moterys tegali suprasti...
Debbie Macomber įžvelgia moters sielos gelmes ir apie tai pasakoja tik jai vienai būdingu balsu.
„Krautuvėlė Gėlių gatvėje“ – pirmoji Debbie Macomber knygų ciklo „Gėlių gatvė“ dalis.
JAU PERSKAITYTA !!! (2013 pavasaris).
...ir dar "Ketvirtadieniais aštuntą".
Ketvirtadienis, 8 val. ryto. Pusryčių klubas! Kavinė „Mokos akimirkos“.
Kiekvieną savaitę keturios moterys įrašydavo šiuos žodžius į darbo kalendorių. Jos susitikdavo prie pusryčių stalo ir kalbėdavosi apie atrastas gyvenimo tiesas.
Klerei teko išgyventi netikėtas skyrybas. Ji nesitvėrė pykčiu ir troško atkeršyti, kol sužinojo apie buvusį vyrą tai, kas paskatino pervertinti savo poelgius.
Karenai nėra net trisdešimt. Ji tiki, kad tokio amžiaus būtina priimti iššūkius ir siekti savo svajonių. Jos svajonė – tapti aktore. Nors, tėvų nuomone, Karena turėtų elgtis taip kaip jos praktiškoji sesuo.
Liza – šeštą dešimtį bebaigianti našlė, turinti puikų darbą. Ši moteris nusprendė branginti kiekvieną gyvenimo akimirką. Kodėl gi ne, jei gyvenimas siūlo ir romantinių galimybių?
Džulijai netrukus sukaks keturiasdešimt. Jos vyras – gerbiamas mokyklos direktorius, vaikai jau paaugliai, o ir ji pati pradėjo savo verslą. Viskas klostosi kaip numatyta, kol Džulija sužino, kad laukiasi kūdikio.
Ketvirtadieniais aštuntą laikas pagalvoti apie savo gyvenimą. Ir apie drauges...
3. Antje Babendererde "Laumžirgių vasara".
Apie autorę: Antje Babendererde gimė 1963 m. Jenoje. Nuo 1996-ųjų rašo jaunimui ir suaugusiesiems. Domisi indėnų kultūra. Apkeliavusi Jungtines Amerikos Valstijas ir indėnų rezervatus sukūrė daugumą savo romanų. „Laumžirgių vasara“ – ketvirta knyga jauniesiems skaitytojams.Į pirmą kelionę ieškoti savo vaikystės herojų išsiruošiau 1994 metais. Radau pasauli, kupiną įvairiausių istorijų, prisiminimų, mitų ir karčios patirties. Dažnai tekdavo girdėti daugybę tos pačios istorijos variantų, todėl išmokau kiekvienoje iš jų apčiuopti tiesą. Tiesa niekada nėra paprasta. Rašyti - vadinasi, mokytis suprasti. Taigi rašau apie tai. kas man svarbu, audžiu tekstą iš fantazijos ir tikrovės, iš prisiminimų ir patirties. Jaučiu simpatiją Šiaurės Amerikos čiabuviams, todėl kartais būna sunku išlikti nešališkai, nors stengiuosi nieko negražinti. Juk Šiaurės Amerikos indėnų rezervatai - tai mūsų pasaulio dalis.
Knygos anotacija: Degalinė prie autostrados Kanados miškuose. Ten Džodė sutinka uždaro būdo Džėjų Muskinongą. Ji net nesvajoja, kad kartu patirs neišdildomų nuotykių. Jaunasis indėnas pasiima mergaitę su savimi į savo tėvynę prie Vindigo ežero. Toli nuo civilizacijos jie pamilsta vienas kitą. Tačiau Džodė negali gyventi laukiniame miške, o Džėjus neįsivaizduoja gyvenimo mieste. Netrukus Džodė turi priimti sunkiausią sprendimą...
Mintys bei ištrauka iš knygos:
" Geras klausytojas girdi ne tik tai, ką nori girdėti, jis girdi tiesą".
"Tikriausiai kiekvienam žmogui reikia kito, kuris atrastų tai, ko pats net neįtaria turįs".
"Prieš apsirengdamas Džėjus man papasakojo, kad jis dažnai su Altėja kalbėdavęsis apie senas savo tautos pranašystes.
-Viena jų byloja, kad moteris yra tobula būtybė, nes ji savyje nešioja gyvenimo aistrą. Vyras turi tą aistrą surasti, kad pats pasidarytų tobulas, - Džėjus pabučiavo mane į lūpas.- Dabar aš žinau, kas tuo norėta pasakyti".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą