Baltos lankos juodos avys... ( tęsinys )

 4. Mary Alice Monroe "Knygų klubas".

 

 

 

Apie autorę:
Apie Mary Alice Monroe galima būtų kalbėti daug, bet vienas reikšmingiausių jos gyvenime įvykių pasako viską apie šią moterį. Vienas stipriausių jos vaikystės prisiminimų buvo pirma kelionė į viešąją biblioteką. Gavusi pirmąją bibliotekos kortelę, ji jautėsi taip, tarsi būtų gavusi "raktą į saldainių parduotuvę už savo vaizduotę". Ji vis dar jaučia tą patį jaudulį bibliotekose ir knygynuose.Toji kūrybos kibirkštis įsiplieskė rašytojos gausioje menininkų šeimoje, kurioje kartu su devyniais broliais ir seserimis rašė pjeses, miuziklus, patys atliko šiuos kūrinius. Mokytojai pripažino jos talentą ir paskatinoMary rašyti toliau. Plačiau galima susipažinti anglų k. biografija ir jos gyvenimą sekti http://maryalicemonroe.blogspot.com/ . Mary Alice Monroe yra pripažintų visame pasaulyje New York Times betselerių autorė.Tikrasis jos pašaukimas išryškėjo jai persikėlus į Pietų Karoliną. Ten ji tyrinėjo nykstančių jūros vėžlių, vietinių žolių ir nykstančios ekosistemos, upių ir kalnų Šiaurės Karolinoje, problemas. Mary Alice - aktyvi gamtosaugininkė, jautri ir įžvalgi rašytoja, gvildenanti žmogaus ir jo namų - gamtos - temas.

Knygos anotacija: Jeigu trumpai, pasak Library Journal,  tai ši knyga yra "psichologinis romanas, meistriškai gvildenantis moterų likimus".  Lengvai skaitoma, realistiniai įvykiai perteikti itin sklandžiai ir jautriai.

Evos gyvenimas mirus vyrui apsiverčia aukštyn kojomis. Anė, keturiasdešimt trejų metų advokatė, ryžtasi pradėti kūdikį, tik viskas ne taip lengva, kaip atrodo. Vyro išduota Dorisė susimąsto, ar nevertėtų iš esmės keisti savo gyvenimo. Gabrielę, tobulą žmoną ir motiną, vis sunkiau slegia įsipareigojimų našta. Gal jau laikas ir pačiai paprašyti pagalbos? Vienatvės gniaužtai vis tvirčiau spaudžia dailininkės Midžės širdį.

„Knygų klubo“ susitikimai šioms moterims – ne tik proga pasikalbėti apie knygas, bet ir pasidalyti viltimis, išlieti nuoskaudas, išsakyti lūkesčius, sulaukti patarimo. Jos pajėgia pakilti virš kasdienybės ir atranda jėgų įveikti sunkumus. O svarbiausia, „Knygų klubas“ visoms dovanoja nepaprastą dovaną – draugystę.

 

Mintys iš knygos:

"Svajok, kad viskas tęsis amžinai, bet gyvenk taip, lyg baigtųsi kitą savaitę".

"Visus rūpesčius palikite už durų" - toks turėtų būti užrašas ant laukujų durų.
 

5. Glenn Beck "Kalėdinis megztinis".

 

 

 

Apie autorių: Glenn Beck – amerikiečių radijo laidų vedėjas, radijo laidų ir knygų autorius, verslininkas, politikos apžvalgininkas , televizijos programų kūrėjas.  Jis turi savo radijo pokalbių laidą, transliuojamą vienu didžiausių Amerikos radijo tinklų, taip pat vadovavo Glenn Beck televizijos programai, yra įkūręs multimedijos kompaniją.
Glenn Beck pasaulyje yra vertinamas ir kaip rašytojas. Jis išleidęs nemažai knygų, tarp kurių šešios tapusios New York Times bestseleriais. „Kalėdinis megztinis“ taip pat yra viena tokių knygų.

Knygos anotacija: Jei galėtum pakeisti gyvenimą ištrindamas didžiausias graužatis, sielvartus ir klaidas... ar pakeistum?

Knygoje „Kalėdinis megztinis“ kalbama apie šeimą, tikėjimą ir atlaidumą, paauglystės prisiminimus, skaudžias gyvenimo pamokas ir tikrąją dovanų prasmę. Romane pasakojami įvykiai yra tikri, atskleidžiamos situacijos kviečia susimąstyti apie mūsų visų gyvenimą: ar tikrai žinome, kas jame svarbiausia?

 

Dvylikametis Edis labai laukė Kalėdų – mat be galo troško ir tikėjosi dovanų gauti dviratį. Tikėjosi, nors ir po tėvo mirties šeimos kepykla buvo uždaryta ir trūko pinigų, o gyvenimas tapo sunkesnis... Vis dėlto Edžiui atrodė, kad mama būtinai suras išeitį, ir tą stebuklingą šventinį rytą prie kuklios eglutės jis tikrai ras dovaną, apie kurią svajojo. Tačiau realybė pasirodė kitokia ir vietoj dviračio mama jam padovanojo megztinį. „Kvailą, šlykštų rankų darbo megztinį...“
Patyręs, kad norai ne visada išsipildo, įskaudintas ir per mažas suvokti, kas yra didieji gyvenimo turtai, tą Kalėdų rytą Edis pradeda nelengvą kelionę į brandą. Daugelį mėnesių teks kovoti su savimi – kovoje gelbės  paslaptingo kaimyno Raselo patarimai, – kol tamsūs debesys berniuko gyvenime išsisklaidys, ir jis pagaliau suvoks tikrąją paprastos motinos dovanos vertę...

„Nors prabėgo daug laiko, vos pamatęs megztinį, visada smarkiai susijaudindavau.[...]
Turinys, rodos, paprastas: berniukas trokšta per Kalėdas gauti dviratį, tačiau po eglute randa mamos megztą megztinį. Edis nusivilia ir supyksta, o neigiami jausmai veda į dar didesnę prarają... į tokią gilią sumaištį, iš kurios nebėra vilties išsikapstyti. Netekęs artimiausių žmonių Edis mylinčius senelius iškeičia į turtingo draugo kompaniją, tačiau tik meilė yra pastovi. Kad tai suvoktų, Edis turi sutikti keistąjį Raselą.
Knyga ne tik apie nelaimingą vaiką ir meilės galią. Visi žinome, kad pyktis ir nusivylimas nudažo pasaulį niūriomis spalvomis, tačiau ne iki galo suvokiame, kaip sunku yra priimti meilę, kokie užsispyrę kartais būname ir kaip stipriai laikomės to užsispyrimo. Kartais net mėgaujamės savo nelaime ir pykčiu. [...] Šis pasakojimas gali būti apie kiekvieną iš mūsų: visi esame patyrę nusivylimų, visi pykome... Ir tikrai kiekvienas mūsų bent kartelį gyvenime tikėjomės stebuklo.
Jei norite sužinoti, kas iš tikrųjų yra Raselas, suprasti, kad Edžio senelis ne tik melagis, bet ir išmintingas, mylintis vyras, paskaityti gero pasakotojo gerą pasakojimą – atsiverskite šią knygą. Beje, tikite Kalėdų stebuklu ar ne – pabaiga nustebins.
Knyga ne tokia ir didelė, bet pakankamai, kad beskaitant pradėtų snigti, o gal ir koks kitas stebuklas įvyktų...“
Emilija Merkytė

Ištraukos iš knygos:
"At-pir-ki-mas - tai proga atitaisyti tai, kas neatitaisoma, ir pradėti iš naujo. Iš pradžių turi atleisti sau už visus blogus darbus ir kitiems už jų blogus darbus, padarytus tau. Tavo klaidos jau nebebus klaidos, jos tave sustiprins. Atpirkimas - didi gelbstinti ir lyginanti galia, visa išsipildymas: kiekvienas apkabinimas , kurio troškai, kiekvienas pasivažinėjimas velnio ratu, beisbolo rungtynės ir pasivaikščiojimas sningant, kuriuos praleidai. Kiekvienas mylimas ir prarastas žmogus. Atpirkimas yra dangus žemėje".
"Keista, kiek žmonių tenkinasi paviršiumi irniekada nesusimąsto apie gelmę. Turbūt taip lengviau, nes slysdamas paviršiumi dėl savo bėdų kaltini pirmą pasitaikiusį žmogų - bet ne save.Gal todėl žmonėms nejauki tyla. Tyla verčia galvoti, o galvodamas supranti, kad ne dėl visų bėdų kalti kiti".
"Jei tinkamai elgiesi su gyvuliu, jis nebėga. Jie ne tokie kaip mes. Jie bėga nuo žmonių, kuriais nepasitiki; mes dažniausiai bėgame nuo saves".
"Mes nematome dalykų, kurie arčiausia. Kaip sakoma, per medžius miško nematyti".
"Mes sudaryti iš dviejų savasčių. Viena savastis mąsto, kita jaučia. Paprastai abi savastys veikia kartu, tada viskas gerai, bet kartais po triuškinamo smūgio viena savastis persveria kitą".
 "Mama padovanojo man megztinį, bet didžiausią dovaną mums įteikė mylintis dangiškasis Tėvas. Tai vienintelė tikra dovana, įteikta visiems, bet ją atplėšia ir brangina nedaugelis. Tai atpirkimo dovana, ir ji, dažniausiai nepaliesta, guli ant viršutinės mūsų sielos lentynos".