Nepraleisk šio dienoraščio įrašo!
Skaniai atrodantis batonas.
2012 m. birželio 8 d., penktadienis
2012 m. gegužės 31 d., ketvirtadienis
Grand Meet'as 2012 - 05 - 26, Kėdainiai
Vasarėjančios
pievos...
Žiedų kvapijos
dvelksmas...
Čiulbantis
ulbantis žydras dangus...
Beišsipinančios
saulutės kasos...
Na ir tas pats
prazvimbiantis uodas...
Čiurlenantis
upeliukas...
Šlamanti beržų
lapija...
Ar gali būti
dar kas nors nuostabesnio???
O taip... Kasmet
paskutinį gegužės šeštadienį krūvon susibėga bendramintės adatėlių ir kryžiukų
mylėtojos – siuvinėtojos.
Kiekviena dalyvė registruojasi ir gauna dalyvio kortelę su ypatingąja bitute:
Man šis pirmas susitikimas itin buvo sėkmingas ir lemtingas, sakyčiau - aš (iš visų dalyvių, neturėjusių siuvinėjimo rėmų ) dalyvavu loterijoje ir laimėjau siuvinėjimo rėmą - transformerį. Tai mano svajonė, kuriai ištiesti sparnus padėjo glesė, Metija ir jos vyras Virginijus.
2012 m. gegužės 17 d., ketvirtadienis
2012 m. gegužės 13 d., sekmadienis
Dovanų metas tik prasideda...
Dukros Aušrinės draugė Ieva šeštadienį šventė 10 - ąjį gimtadienį.
Taigi ta proga raitojausi rankoves ir pasiuvau lininį krepšį. Ši mergaitė labai mėgsta skaityti, todėl net neabejoju, kad biblioktekose ji - dažnas svečias. Stiprus, ekologiškas ir labai lietuviškas lininis krepšys " Linksmučiai draugai", manau, tikrai nenuvils, tempiant krūvas knygų iš bibliotekų.
Malonaus skaitymo ir neišsemiamų įspūdžių tau, Ievute.
Žiedų apsupty...
Įsisupęs plačiai žiedų vilnimis kutenasi pavasaris. Pakvimpa pievos. Rasotas rytas gaivina žemę. Vaiskėja dangus.
Ar tu jauti, kaip keliasi gėlės žiedas? Ar užuodi ... svaigių kvapų jūrą ? Ar girdi, kaip skamba dangus ir žemė?
Ar ir tavo širdelė dunda stipriau ir linksmiau?
Negaliu praeiti pro žydintį medį... pro sodrų žalią daigą - jie lenkiasi tau, jie moja , jie kviečia... Paglostyk tai, kas tau dovanojama čia ir dabar... Gėrėkis... Mėgaukis kiekviena diena...
Dieviško grožio įkvėpti gimė žiedai iš popieriaus:
Mamytės pėdomis...
Tradiciškai kartą per metus mane aplanko mezganti mūza. Štai šįkart ji padėjo aprengti sūnų Dominyką:
Labai panoro jis riešinių. Taigi teko megzti ir jas - su šuniukais. Karoliukus specialiai rinkomės tokius, kurie nelabai kristų į akis. Labai jas pamėgo, bet kartą parduotuvių spustyje jas pametėm. Liko iš poros tik viena ir ši nuotrauka:
Ir tada išaušo rytas baktusui:
Labai panoro jis riešinių. Taigi teko megzti ir jas - su šuniukais. Karoliukus specialiai rinkomės tokius, kurie nelabai kristų į akis. Labai jas pamėgo, bet kartą parduotuvių spustyje jas pametėm. Liko iš poros tik viena ir ši nuotrauka:
Ir tada išaušo rytas baktusui:
Šį 2012 žiemos - pavasario sezoną mezgiau ir daugiau: riešines mamytei ir dukrytei, dabar dar laukia savo gimimo suknelė, o gal sarafanas - dar nesusitupėjusios mintys. Pamatysism.
Taigi... toji mezganti mūza tiek įsisiūbavo mūsų namuose, kad mano sūnus pats ėmėsi virbalų ir pradėjo "megzti":
2012 m. balandžio 13 d., penktadienis
Keps mamytė bandutes...
Galiu pasigirti, kad man jaunystėje labai patiko kepti pyragus, bandeles, sausainius ir t.t. Eksperimentai mamos krosnyje gimdavo kas savaitgalį. Tada dar buvau jauna... netekėjusi... drąsi optimistė. Kai broliai sužinojo, kad aš išteku, pirmoji jų reakcija buvo tokia: tai kas mums keps bandeles, pyragus ???
Šiandien aš karts nuo karto relaksuojuosi virtuvėje prie modernesnės technologijos nei kaimiška krosnis - elektrinės orkaitės.
Receptų gausybėje labai sunku išsirinkti tai, ko tau norisi šiandien. Visada vadovaujuosi šiais kriterijais: produktų kiekis ir kaina, paskui seka sudėtingumas ir įsivaizduojamas skonis. Visada lengviau gaminti jau išbandytus kepinius, bet nespjaunu į tai, kaip patobulinti seną receptūrą, kad visa tai suskambėtų naujai.
Mielės: 50 gramų
Pienas: 250 gramų
Cukrus: 50 gramų
Sviestas: 75 gramai
Miltai: 600 gramų
Kiaušinis: 1 vienetas
Cukraus pudra pabarstymui
Varškės kremui: naudoju "President" varškę (galima dėti vanilinę, tada nebereikia saldinti), cukraus, cinamono ir keli šaukštai manų kruopų.
Šiandien aš karts nuo karto relaksuojuosi virtuvėje prie modernesnės technologijos nei kaimiška krosnis - elektrinės orkaitės.
Receptų gausybėje labai sunku išsirinkti tai, ko tau norisi šiandien. Visada vadovaujuosi šiais kriterijais: produktų kiekis ir kaina, paskui seka sudėtingumas ir įsivaizduojamas skonis. Visada lengviau gaminti jau išbandytus kepinius, bet nespjaunu į tai, kaip patobulinti seną receptūrą, kad visa tai suskambėtų naujai.
Šįkart noriu parodyti paprasčiausias bandeles, kurias pavadinau "Šulinėliais varškės" .
Joms reikės:
Mieles sumaišykite su 1 šaukštu cukraus, įpilkite šiltą pieną, 5–6 šaukštus miltų, išmaišykite ir palikite šiltoje vietoje pakilti.Tada supilkite ištirpintą sviestą, likusį cukrų, druską ir dalimis sijodami įminkykite miltus. Tešlą pakildinu. Tada iškočioju piršto storumo lakštą (gali būti kiek plonesnis), su stikline išspaudžiu skrituliukus. Pusė jų sudedu į skardą ant kepimo popieriaus, patepu viršų kiaušiniu. Ant jų su šaukštu uždedu varškės. Iš likusių skrituliukų su mažesniu stikliuku išspaudžiu viduriukus ir juos uždedu ant tų skrituliukų su varške. tada dedu į orkaitę ir kepu 180 laipsnių orkaitėje kol pagelsta. Iškeptas apibarstau cukraus pudra.
Skaniausios šviežios.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)





















