Dovana Gabijai

Siūtos pieštukinė su mediniu pakabuku - šypsenėle ir piniginė (o gal raktinė ) - dėkliukas su siuvinėtu Angry Birds ant plastikinės kanvos, bei nerti skirtukai knygoms.

 

 

Mokasinų mezgimas pagal Olgą Danilovą.

http://krasivie-detki.ru/?p=1573

 

Baltos lankos juodos avys ...

        Šie metai man labai dėkingi tuo, kad yra galimybės skaityti - ir daug skaityti.
Taigi nusprendžiau, kad pats metas sukurti sąrašą knygų, kurias verta paskaityti.

1. Santa Montefiore "Sodininkas iš Prancūzijos".

 

 

Apie autorę:    "Santa Montefiore gimė 1970 m. Anglijoje, Hampšyre. Nuo pat vaikystės svajojo rašyti knygas ir tvirtai žinojo, kad jos bus apie meilę. S. Montefiore nuo jaunystės įsitikinusi, kad meilė yra gyvenimo esmė, meilė daro mus jautrius, suteikia mums didingumo. Žmogus mirties akivaizdoje negalvoja apie nieką kitą, tik apie mylimus žmones. Iš pradžių S. Montefiore rašė klasės draugams ir priėjo prie išvados, kad dar yra nesubrendusi rašyti meilės istorijų, todėl geriau rašys knygas vaikams. 19 metų būsima rašytoja išvyko į Argentiną, kur užaugo jos motina. Anot rašytojos, tai buvo nepakartojama patirtis: Argentina svaiginanti, nostalgiška ir jausminga. Galbūt ši šalis ir subrandino S. Montefiore kaip meilės romanų autorę. Šiuo metu rašytoja su vyru ir dviem vaikais gyvena Londone. Idėja parašyti „Sodininką iš Prancūzijos“ S. Montefiore kilo, kai ji stebėjo savo vaikus tėvo sode Hampšyre. Autorė teigia, kad ji visada dievino kaimo kraštovaizdį, bet gyvendama Londone su gamta yra daugiau susijusi dvasiškai nei fiziškai. Taigi stebėdama savo vaikus gamtoje, matydama, kaip jie, augę kompiuterių ir technologijų pasaulyje, atranda gamtos stebuklą, tampa savarankiškesni ir kūrybingesni, S. Montefiore nusprendė parašyti knygą apie gamtos galią. Sodas autorei atrodė tinkamiausia erdvė gamtos vitališkumui ir augimo stebuklui atskleisti. Sodas – ne naujas simbolis: jau Biblijoje jis reiškė Rojų: tai yra meilę, stebuklą, gėrį..." (E. Merkytė).

 

Apie knygą: Miranda su Deividu palieka Londoną ir su vaikais atsikrausto gyventi į kaimą – senovišką dvarą, apsuptą kadaise buvusio puikaus sodo. Nors ir netroškusi kaimo idilės, Miranda tikisi čia įgyvendinti seną svajonę – parašyti romaną, o Deividas – savaitgaliais pailsėti nuo miesto šurmulio.
Tačiau viskas klostosi visai kitaip, nei jie tikėjosi. Ištrūkę iš miesto sumaišties Miranda su Deividu patenka ne į idilę, o į akistatą su savimi ir nutylėtomis nuoskaudomis, neišsakytu nepasitenkinimu ir abejonėmis. Šeimą ištinka krizė. Deividas vis mažiau prabūna namie, vaikai žaidžia kas sau, o nuobodžiaujanti Miranda pasijunta beviltiškai vieniša...
Ir tuomet į duris pasibeldžia paslaptingas žavus nepažįstamasis...
Paaiškėja, kad tai prancūzas sodininkas, puoselėjęs dvaro sodą, kai jame gyveno ankstesnieji šeimininkai. Kaip ir sodas, svečias turi didelę paslaptį...
Paslaptingasis sodininkas pasisiūlo kurį laiką pagyventi dvare ir atgaivinti apleistą sodą. Tačiau galbūt šiam gamtos slėpinius pažįstančiam žmogui pavyks kur kas daugiau ir jis pagydys ne tik sodą, bet ir Mirandos bei Deivido sielas?

Kupina išminties ir stipriai sujaudinanti knyga. Šiuolaikinė istorija, papasakota su senamadišku jausmingumu, teigianti šeimos vertę ir visa įveikiančią meilės galią.

Straipsnis Emilijos Merkytės iš http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/sodininkas-is-prancuzijos-tai-meiles-poezija-prozos-pavidalu-286-214887.
Taip pat įspūdingas Arnoldo Šatrausko straipsnis: http://www.alytus.rvb.lt/?p=4349

 

2. Debbie Macomber "Geri siūlai".

Apie autorę: gimė  1948 m. spalio 22 d. Yakima ( Vašingtonas , U.S. ), Parašė per 150 novelių, svajonių romanų.

Iš puikaus romano apie keturias moteris, kurios suranda savo laimę ir patiria vilčių išsipildymą, galima daug ko pasimokyti.

Užsukusios į krautuvėlę „Geri siūlai" iškart suprasite, kad tai jauki ir svetinga vieta. Pasijusite kaip namie. Tarp draugių, senų ir naujų. Krautuvėlė klesti - pražydo ir jos savininkė Lidija. Iš dalies tai Bredo nuopelnas, bet pasirodžius jo buvusiai žmonai žemė ir vėl susvyruoja Lidijai po kojomis. Eliza ryžtasi atnaujinti mezgimo įgūdžius - viliasi atstumti mintis apie finansines nesėkmes ir kadaise žlugusią santuoką su profesionaliu lošėju. Betanė, kaip ir Eliza, po skyrybų su vyru jaučiasi sugniuždyta. Tik Grantas paliko ją ne dėl kortų... O Kortnė - paauglė, jai gyvenimą kartina antsvoris. Merginai mezgimo būrelis - puiki sielos terapija.

Kaip ir daugybė kitų moterų, krautuvėlėje „Geri siūlai" (ciklo "Gėlių gatvė" 2-a dalis) keturios bičiulės mėgaujasi jaukia draugija ir gilinasi į mezgimo paslaptis.

 

 

Norėčiau paskaityt: "Krautuvėlė Gėlių gatvėjė" ir...

Ciklo „Gėlių gatvė“ 1-a dalis.

Draugėn sumegzti moterų likimai...
Gėlių gatvelėje yra mažutė krautuvėlė „Geri siūlai“, kurioje jau veikia ir mezgimo būrelis. Jos savininkei Lidijai tai svajonių išsipildymas, simbolizuojantis naują gyvenimą po sunkios ligos. Žaklina, išgyvenanti dėl atšalusių santykių su vyru ir nevykusios sūnaus santuokos, pirmoji užsirašo į mezgimo pamokas. Kerol trokšta kūdikio, vaikiška antklodėlė jai – būsimosios sėkmės ženklas. O akiplėša Aliksė mezga antklodę labdaros fondui – šitaip tikisi atidirbti teismo jai skirtas viešųjų darbų valandas.
Keturioms moterims, užsiėmusioms senu kaip pasaulis amatu, netikėtai atsiskleidžia jų pačių ir bičiulių sielos gelmės. Juk kiek daug dalykų tik moterys tegali suprasti...
Debbie Macomber įžvelgia moters sielos gelmes ir apie tai pasakoja tik jai vienai būdingu balsu.

„Krautuvėlė Gėlių gatvėje“ – pirmoji Debbie Macomber knygų ciklo „Gėlių gatvė“ dalis.
JAU PERSKAITYTA !!!  (2013 pavasaris).

...ir dar "Ketvirtadieniais aštuntą".

Ketvirtadienis, 8 val. ryto. Pusryčių klubas! Kavinė „Mokos akimirkos“.

Kiekvieną savaitę keturios moterys įrašydavo šiuos žodžius į darbo kalendorių. Jos susitikdavo prie pusryčių stalo ir kalbėdavosi apie atrastas gyvenimo tiesas.
Klerei teko išgyventi netikėtas skyrybas. Ji nesitvėrė pykčiu ir troško atkeršyti, kol sužinojo apie buvusį vyrą tai, kas paskatino pervertinti savo poelgius.
Karenai nėra net trisdešimt. Ji tiki, kad tokio amžiaus būtina priimti iššūkius ir siekti savo svajonių. Jos svajonė – tapti aktore. Nors, tėvų nuomone, Karena turėtų elgtis taip kaip jos praktiškoji sesuo.
Liza – šeštą dešimtį bebaigianti našlė, turinti puikų darbą. Ši moteris nusprendė branginti kiekvieną gyvenimo akimirką. Kodėl gi ne, jei gyvenimas siūlo ir romantinių galimybių?
Džulijai netrukus sukaks keturiasdešimt. Jos vyras – gerbiamas mokyklos direktorius, vaikai jau paaugliai, o ir ji pati pradėjo savo verslą. Viskas klostosi kaip numatyta, kol Džulija sužino, kad laukiasi kūdikio.
Ketvirtadieniais aštuntą laikas pagalvoti apie savo gyvenimą. Ir apie drauges...

 

3. Antje Babendererde "Laumžirgių vasara".

 

 

Apie autorę: Antje Babendererde gimė 1963 m. Jenoje. Nuo 1996-ųjų rašo jaunimui ir suaugusiesiems. Domisi indėnų kultūra. Apkeliavusi Jungtines Amerikos Valstijas ir indėnų rezervatus sukūrė daugumą savo romanų. „Laumžirgių vasara“ – ketvirta knyga jauniesiems skaitytojams.

Į pirmą kelionę ieškoti savo vaikystės herojų išsiruošiau 1994 metais. Radau pasauli, kupiną įvairiausių istorijų, prisiminimų, mitų ir karčios patirties. Dažnai tekdavo girdėti daugybę tos pačios istorijos variantų, todėl išmokau kiekvienoje iš jų apčiuopti tiesą. Tiesa niekada nėra paprasta. Rašyti - vadinasi, mokytis suprasti. Taigi rašau apie tai. kas man svarbu, audžiu tekstą iš fantazijos ir tikrovės, iš prisiminimų ir patirties. Jaučiu simpatiją Šiaurės Amerikos čiabuviams, todėl kartais būna sunku išlikti nešališkai, nors stengiuosi nieko negražinti. Juk Šiaurės Amerikos indėnų rezervatai - tai mūsų pasaulio dalis.

Knygos anotacija:  Degalinė prie autostrados Kanados miškuose. Ten Džodė sutinka uždaro būdo Džėjų Muskinongą. Ji net nesvajoja, kad kartu patirs neišdildomų nuotykių. Jaunasis indėnas pasiima mergaitę su savimi į savo tėvynę prie Vindigo ežero. Toli nuo civilizacijos jie pamilsta vienas kitą. Tačiau Džodė negali gyventi laukiniame miške, o Džėjus neįsivaizduoja gyvenimo mieste. Netrukus Džodė turi priimti sunkiausią sprendimą...

 

Mintys bei ištrauka iš knygos:

" Geras klausytojas girdi ne tik tai, ką nori girdėti, jis girdi tiesą".

 

"Tikriausiai kiekvienam žmogui reikia kito, kuris atrastų tai, ko pats net neįtaria turįs".

 

"Prieš apsirengdamas Džėjus man papasakojo, kad jis dažnai su Altėja kalbėdavęsis apie senas savo  tautos pranašystes.

-Viena jų byloja, kad moteris yra tobula būtybė, nes ji savyje nešioja gyvenimo aistrą. Vyras turi tą aistrą surasti, kad pats pasidarytų tobulas, - Džėjus pabučiavo mane į lūpas.- Dabar aš žinau, kas tuo norėta pasakyti".

 

 

Besmegenių kelionė tik prasideda

Girgžda sniegas po padu, 

Besmegeniai bėgs ratu
Čiupki, stverki, nežiopsok,
Ir linksmai su jais pašok...

          Šie besmegeniai tiems, kurie vertina rankų darbą, širdies šilumą ir autentiškumą.

Jie pagaminti su begaline meile, todėl kiekvieno Jūsų namuose skleis gėrį, švelnumą, nuoširdumą ir ... pats didžiausias stebuklas šių minkštų besmegenių tame, kad jie gali tapti originalia Kalėdų dovana patiems brangiausiems žmonėms.
Paskubėkite suteikti šiems meilučiams naujus namučius :-)

 

 

Šiuos besmegenius galima įsigyti, tik reikia kreiptis el. paštu: deinarei@mail.com

Idėjų knyga prieš Kalėdas - ar tai ne savjonė?

Dar nepraradau viltį, kad laimė lanko ir mus. Vien rasti šį konkursą, jame dalyvauti ir tikėtis sėkmės - tai jau yra žingsnis laimės link. Ach, kad tas jausmas manęs neapgautų... kad laimė šypsotųsi tiek ilgai, kiek jai reikės manęs... Aš tikiu (kad ir labai mažoj širdies kertelėj) ir be galo viliuosi savo sėkme.
Kalėdinių idėjų knyga iš nuostabios svetainės "Spalvų namai"
Laime, pabūki šalia manęs, tu tokia man reikalinga... Užlieki savo spalvomis ir mūsų namus.
 

Loretos idėjų menė: Krikštynų albumas ,,Rugiagėlė,,

Loretos idėjų menė: Krikštynų albumas ,,Rugiagėlė,,:  Į šį albumą suguls,  mažos mergaitės krikštynų akimirkų nuotraukos ir svečių palinkėjimai. ,,Išdykauja, žaidžia, liūdi, sia...

Paskutinis vasaros atodūsis.

Vėstant orams, supranti, kaip nenumaldomai artėja auksaplaukis ruduo. Rudenėja... Sūnus parbėga iš kiemo nešinas puokšte gėlių mamytei:

 

 

 

O mamytė, t.y. aš,  vis kaupia atsargas žiemai.

Pirmiausia užsišaldžiau dalį aviečių, kitą dalį išviriau su gervuogėmis. Tada ėmiausi virti

pomidorų padažą

3kg pomidorų be odelės;

1valg. šaukštas cinamono;

1valg. šaukštas maltų gvazdikėlių;

1valg. šaukštas kvepiančiųjų pipirų;

3 šaukštai druskos;

15 vidutinio didumo svogūnų;

1 stiklinė 9 % acto;

1 stiklinė cukraus.

 

Aš pomidorus sumaliau ( nors rekomenduoja nulupti, aš nelupau ). Tą patį padariau su svogūnais. Likusius produktus sudėjau į puodą ir troškinau 50 min. Pabaigoje supyliau actą ir užvirinau.

 

Marinuoju agurkus anytos receptuku:

2 l vandens: 4 šaukštai druskos;

                    8 šaukštai cukraus;

                    1 stiklinė acto (apie 150 - 200 ml );

                    1 a. š. garstyčių grūdelių;

                    juodi ir kvepiantys pipirai, krapų šakelės;

                    1,5 - 2 l stiklainiui dėjau po 2 skilteles česnako.

                   

Dalį agurkų dariau su morkų, paprikos ir svogūnų griežinėliais.

                           

Darau slyvų, obuolių kompotą.

1 l vandens ėmiau 200 - 300 g cukraus ir šiuo verdančiu sirupu užpyliau dalintas perpus slyvas (obuolius ). Į dalį stiklainių įdėjau gervuogių dėl spalvos ir skonio.

Toliau seka...

Oranžinis stebuklas

jo  receptas ir komentarai.

 Koncervuota cukinija

( taip galima koncervuoti ir moliūgą )

 

2.5 kg. cukinijų
0,5 kg. paprikos
1 valg. š. druskos
150 gr. acto
1 stiklinės cukraus
1 stiklinės aliejaus
0,5 kg pomidorų padažo

 

Cukinijas nuplauti ir supjaustyti kubeliais (jei cukinijos mažos, tai odelės nulupti nereikia, nes ji minkšta), išvalyti papriką, supjaustyti kubeliais. Viską dėti į puodą, berti druską, cukrų, aliejų, padažą ir troškinti apie 40 min. Pabaigoje supilti actą, po to būtinai užvirti. Karštą masę dėti į stiklainius, užsukti dangteliais, apversti ir apkloti šiltai kol atvės. Galima dėti smulkiai pjaustytų svogūno ir (arba )česnako. Kaip kas mėgsta :-)

 

 

Kai dariau su moliūgu, tai ėmiau apie 2 kg moliūgo, pjaustyto kubeliais, 0,5 kg kubeliais pjaustytų morkų ir tiek pat cukinijos. Paprikos dėjau tik 1 vnt. Dalį moliūgo ir visą cukiniją tarkavau stambesne tarka. Pridėjau galvutę smulkiai pjaustyto česnako ir 500 g pomidorų padažo. Tiesa, pomidorų padažą renkuosi tik Kėdainių konservų fabriko, kuriame yra daugiausia pomidorų tyrės.

 

 

 

Pernai dariau cukinijas ir moliūgus pagal šį buvusios kolegės Daivutės receptą:

 

3 kg švariai nuvalytų daržovių , aš imu per pusę.

1 litrą pigiausių pomidorų sulčių

1 stiklinę aliejaus

0,5 stiklinės acto

1 stiklinė cikraus, aš nededu pilnos stiklines, turi paragauti skonį pati

2 šaukštai druskos

Pipirų ir česnakų tiek, kiek pati mėgsti

Viską užvirti ir pavirti iki kol daržovės išvirs.

Padažas su ananasais ( arba lietuviškas Uncle ben's )

 

2kg cukinijų kubelių sudėti į puodą, įpilti 300 ml vandens, 400 g cukraus ir 1 arbat. šaukštelį citrinos rūgšties. Troškiname 20 – 30 min., kol cukinija taps skaidri.

Į kitą trškintuvą po 500 g dedam pjaustytų kubeliais morkų , paprikų ir svogūnų (aš dėjau apie 370g, 2 dideles galvas). Viską patroškinu (be vandens) apie 15 min.

Tada viską sudedu į vieną puodą, pridedu 1 didelę galvą smulkintų česnakų, 1 ind. ananasų kubelių (be sirupo), 500 g pomidorų padažo, 500 g stambiau pjaustytų pomidorų, 1 šaukštas druskos ir 200 ml aliejaus. Dar įpyliau apie 150 ml acto. Troškinau 30 min.

Nuostabus skonis ir konsistencija.

 

 

Šis receptukas pasiskolintas, pakopijuotas iš šio puslapio Uncle Ben's.